Stounhendžas – viena iš tų vietų, kur laikas svarbus beveik tiek pat, kiek ir pats paminklas. Šviesa, vėjai Solsberio lygumoje ir tai, kaip organizuojamas lankytojų patekimas, tą pačią dieną gali visiškai pakeisti įspūdį. Žemiau – praktiškas 2026 metų gidas, padėsiantis pasirinkti tinkamą sezoną ir apsilankymo laiką, taip pat svarbiausios taisyklės, kurias verta žinoti prieš atvykstant.
Jei norite ramesnės patirties, taikykitės į pirmuosius dienos įėjimo laikus arba vėlyvą popietę, kai didžioji dalis organizuotų grupių jau būna išvykusios. „English Heritage“ šiuo metu nurodo žiemos tipo grafiką „pir.–sek. 9.30–17.00 (paskutinis įėjimas 15.00)“, ir tai primena, kad lankymas vyksta pagal nustatytus laiko tarpus, o ne „užsukti bet kada“ principu.
Pagal sezoną, vėlyvas ruduo ir ankstyvas pavasaris dažniausiai reiškia mažesnius srautus, aiškesnį matomumą ir įspūdingą dangų. Minusas – stipresnis vėjas ir trumpesnės šviesios valandos, todėl pravers šiltesni sluoksniai ir avalynė, tinkama nelygiam paviršiui. Vėlyvą pavasarį ir vasarą kraštovaizdis atrodo „minkštesnis“, dienos ilgos, tačiau lankytojų srautai greitai išauga, ypač savaitgaliais ir per mokinių atostogas.
Fotografams „geriausias laikas“ dažnai priklauso ne nuo kalendoriaus, o nuo saulės kampo. Ankstyvas rytas suteikia tolygesnę, švelnesnę šviesą ant sarsenų, o vėlyva popietė prideda ilgesnių šešėlių ir daugiau reljefo aplink akmenis. Jei pagrindinis tikslas – ramus pasivaikščiojimas, o ne keli kadrai, rinkitės darbo dieną ir laiką už mokyklinių atostogų ribų.
Stounhendžas yra orientuotas pagal saulėgrįžas, todėl vasaros ir žiemos saulėgrįžos sutraukia didelius žmonių srautus. Per šiuos renginius „English Heritage“ dažnai taiko valdomą atvirą patekimą (Managed Open Access), kai įėjimas gali būti nemokamas, tačiau taisyklės tampa griežtesnės – siekiant apsaugoti ir žmones, ir patį paminklą.
Tokiomis naktimis ir ankstyvais rytais tikėtini patikrinimai ir ribojimai, ką galima atsinešti. Paskelbtos Managed Open Access sąlygos aiškiai draudžia lipti ant akmenų, vartoti alkoholį, narkotines medžiagas, turėti stiklinius daiktus ir skraidinti dronus, taip pat riboja krepšių dydį dėl saugumo priemonių.
Per saulėgrįžas itin svarbus logistinis planas. „English Heritage“ įspėja, kad automobilių stovėjimo vietų gali būti labai mažai, o aikštelės uždaromos, kai tik užsipildo; mokėjimas tokiu metu vykdomas per „PayByPhone“ programėlę. Jei nevykstate būtent dėl saulėgrįžos atmosferos, dažniausiai paprasčiau pasirinkti kitą datą ir ramesnį laiko tarpą.
Įprastiems apsilankymams verta bilietus įsigyti iš anksto. „English Heritage“ nurodo, kad perkant internetu iš anksto sutaupoma 15% lyginant su kaina vietoje, be to, lengviau gauti norimą laiko tarpą. Bilietai vietoje gali būti parduodami, tačiau piko metu tai nėra patikimiausias planas.
Savo dienos planą dėliokite pagal paskutinio įėjimo taisyklę. „English Heritage“ pažymi, kad paskutinis įėjimas yra likus 2 valandoms iki oficialaus uždarymo, todėl atvykus „vėlai“ dažnai nebelieka laiko lankytojų centre, ekspozicijoje ir keliui iki akmenų (pėsčiomis ar transportu).
Taip pat svarbu suprasti, kad Stounhendže yra skirtingi patekimo lygiai. Standartinis bilietas leidžia priartėti tiek, kad būtų patogu apžiūrėti ir fotografuoti, tačiau paprastai judama tik pažymėtais takais ir stebėjimo zonomis. Įėjimas į patį akmenų ratą dažniausiai skiriamas specialioms patirtims (pavyzdžiui, Stone Circle Access), o ne standartiniam dieniniam lankymui.
Stounhendžas yra netoli Amesberio (Wiltshire), o Solsberis dažnai tampa patogiausiu tašku atvykstantiems viešuoju transportu. „English Heritage“ saulėgrįžos kelionių informacijoje mini Solsberį kaip artimiausią autobusų ir geležinkelio stotį, ir tai praktiškas orientyras bei įprastoms dienoms, jei atvykstate traukiniu.
Didžiausias iššūkis užimtą dieną dažnai būna „paskutinis kilometras“. „English Heritage“ per renginius nurodo maždaug 1,5 mylios (2 km) atstumą nuo lankytojų centro zonos iki akmenų, einant nelygia danga, ir rekomenduoja tinkamą avalynę bei, jei reikia, žibintuvėlį. Net ir ne renginių metu verta planuoti laiką atvirai, vėjuotai vietovei ir numatyti atsargą iki paminklo lauko.
Jei turite prieinamumo poreikių, oficiali prieinamumo informacija aiškiai nurodo, kad lydintis asmuo (carer/companion) gali lankytis kartu, o asistentiniai šunys yra priimami. Tame pačiame informaciniame puslapyje aprašytos priemonės, skirtos skirtingiems judumo poreikiams, ir rekomenduojama susisiekti iš anksto, jei reikalinga konkreti pagalba.

Svarbiausia taisyklė yra paprasčiausia: gerbkite paminklą ir kitus lankytojus. Per saulėgrįžas „English Heritage“ aiškiai draudžia lipti ar stovėti ant akmenų – šie ribojimai atspindi, kaip rimtai saugomas UNESCO pasaulio paveldo objektas.
Asmeninei fotografijai paprastai kliūčių nėra, tačiau tai nereiškia, kad leidžiama viskas. „English Heritage“ Stone Circle Access sąlygose nurodo, kad komerciniam ir reklaminiam filmavimui ar fotografavimui reikia išankstinio raštiško leidimo, o nuotraukų pardavimas be leidimo nėra leidžiamas.
Taip pat taikomi apribojimai gyvūnams ir skraidantiems įrenginiams. Sąlygose pažymima, kad šunys ir kiti gyvūnai nėra įleidžiami už pagrindinio įėjimo ribos (išskyrus registruotus asistentinius šunis), o dronų skraidinimas virš paminklo lauko be raštiško leidimo draudžiamas – ypač virš paties paminklo.
Net ir vasarą pasiimkite apsaugą nuo oro: lengvą neperšlampamą striukę, šiltesnį sluoksnį ir priemonę nuo vėjo. Atviroje vietovėje dažnai būna šalčiau, nei rodo prognozė, o komfortas padeda ramiau priimti laiko kontrolę, eiles ir ėjimą.
Laikykitės mažų, paprastų krepšių principo, ypač jei lankotės didžiųjų renginių metu. Managed Open Access sąlygos nurodo mažų krepšių reikalavimą dėl saugumo priemonių, o panaši logika gali būti taikoma ir itin užimtoms dienoms, kai kontrolė griežtesnė.
Galiausiai, laiko tarpą vertinkite kaip fiksuotą ir planuokite „atgal“. Įskaičiuokite laiką parkavimui ar išlaipinimui, lankytojų centro infrastruktūrai ir kelionei iki akmenų. Atvykus su atsarga, galite sutelkti dėmesį į kraštovaizdį ir paminklą, o ne nuolat žiūrėti į laikrodį.